top of page
Karine_Payet-Lebourges_ecology (002).JPG

KARINE PAYET-LEBOURGES

FRANCE

'Mo ni ibanujẹ pupọ nipasẹ ipo ti Earth. Ojúju mi ni pé ojúkòkòrò àti ìwà òmùgọ̀ ń fa ìparun àwọn ẹ̀yà àti ìbànújẹ́ ní ti àyíká. Inu mi binu nipasẹ didi ti aṣa kapitalisitik neoliberal lori awọn ilana eto-ọrọ ti ọrọ-aje agbaye ati awọn aidogba ati ilokulo ti o ti fidi mulẹ paapaa laarin wa, eniyan.

Iṣẹ mi, awọn iwulo ti ara ẹni ati ifamọ ti mu mi wá si iwoye agbaye pe ẹda eniyan, ati ile aye aye lapapọ, ti wọle ni kedere sinu akoko ti iparun nla kan.

 

Mo ṣe ipinnu lati ma bimọ nigbati mo wa ni ọdun 20, ko si kabamọ rara - ati pe mo ti ju 40 lọ.  Awọn obinrin ati awọn ọkunrin ko yẹ ki o bẹru lati jẹ alaini ọmọ. Introspection iranlọwọ ibeere iwuri. Kini idi ti o fẹ lati bimọ? Ṣe o jẹ iwuwasi awujọ ni aṣa rẹ? Ṣe o nireti lati ọdọ rẹ nipasẹ awọn ibatan tabi awọn ọrẹ? Ati kini o le fun ọmọ rẹ?

Mo gbagbọ pe awọn eniyan ti kun agbaye ati pe a ko pinnu lati gbe bi awọn kokoro, ni awọn ibugbe ti o kunju. Tabi a ko pinnu lati gba tabi yabo sinu aaye pupọ, ti o dinku iye ati didara awọn ibugbe ti awọn ohun alumọni miiran.

 

Sibẹsibẹ, Emi ko gbagbọ pe sisọ ọrọ ti iwọn olugbe (ati itan-akọọlẹ ti kọ wa pe o yẹ ki a ṣe itọju ọrọ naa pẹlu iṣọra) yoo lọna iyanu – hocus-pocus! – yanju gbogbo wa awujo ati ayika isoro. Jije lati orilẹ-ede “ọlọrọ” kan, Mo mọ daradara pupọ pe paapaa nigbati o ngbiyanju lati jẹ aburu, ifẹsẹtẹ ayika mi tobi ju olumulo apapọ lọ ni orilẹ-ede “ talaka”. Nitorina kii ṣe nọmba nikan.

 

Consumerism han si mi bi awọn igun ti wa aisan awọn awujọ – overconsumption iwakọ egbin, idoti, extractivism, neocolonialism, bbl Fun aini ti ńlá-aworan wiwo, ọpọlọpọ awọn eniyan kuna lati ri bi o materializes paapaa nigba ti won gbiyanju lati se ohun ọtun.

 

Ṣugbọn kini atẹle?

 

O dabi si mi pe o jẹ pupọ ti awọn okuta igbesẹ ti a ṣe ti awọn ipilẹṣẹ agbegbe ti o ngbiyanju si ọna ti ara ẹni ati ifarabalẹ ti yoo pa ọna opopona si imuduro ni agbaye.

 

Frugality, permaculture, igbesi aye o lọra, awọn alagbẹdẹ, ati iru bẹ ni lati ni idapọ ni lọwọlọwọ ati awọn akoko iwaju ni ibamu si aṣa agbegbe ati awọn pato agbegbe - yago fun iwọn-iwọn-gbogbo awọn isunmọ ṣugbọn nini atilẹyin nipasẹ ara wọn nipasẹ pinpin awọn ojutu, awọn imọran, imo, ati be be lo.

 

Ati fun idojukọ ọmọbirin ti oju opo wẹẹbu yii, Emi yoo ṣafikun 'bẹẹni' si fifun aaye diẹ sii ninu awọn iyipada awujọ wa si awọn iye wọnyẹn ti o ni nkan ṣe pẹlu awọn obinrin, bii ifamọ, itara, itọju. Iriri ti ara ẹni ti tun kọ mi pe ẹtọ ti awọn iye wọnyi ni a ti kọ fun ọpọlọpọ awọn ọkunrin ti o ti jiya lati awọn aiṣedeede abo; ati pe Emi yoo fẹ lati ṣe iṣiro fun ọpọlọpọ awọn ijiroro ti nlọ lọwọ lori heteronormativity ati idanimọ akọ. Nitorina 'bẹẹni' si gbogbo wa ti o fẹ lati ṣe ibaraẹnisọrọ ni ọwọ-ọwọ fun aye ti o ni ẹtọ diẹ sii ati ti o dara julọ!'

EN FRANCAIS (traduit par Karine)...

'Je suis profondément attristée par l'état désastreux de la Terre. Je trouve honteux que l'avarice et la bêtise entraînent l'ekúrú des espèces et la dégradation des écosystèmes. Je suis révoltée par la domination du paradigme capitaliste néolibéral sur les normes socioéconomiques mondiales et d'autant plus révoltée des inégalités et des iwa-ipa qu'il afflige à nos communautés humaines.

Je suis d'avis, comme beaucoup, que l'humanité, et la Terre plus généralement, sont entrées dans une ère d'effondrement.

Lorsque j'avais à peu près 20 ans, j'ai pris la décision de ne pas avoir d'enfant. Je n'ai jamais regretté ce choix – et j'ai plus de 40 ans aujourd'hui. J'apporte ce témoignage pour dire : femmes, hommes n'ayez pas peur de vivre sans enfants. Questionnez vos awọn iwuri profondes. Pourquoi voulez-vous un enfant ? Normes sociales? Ṣe o yẹ ki o wa?

Je crois que les humains ont surpeuplé la Terre. Nous fourmillons, à nos risques et périls; occupons ou souillons tout le globe, peau de chagrin d'habitats dégradés aux autres espèces.

Ceci étant dit, je ne pense pas qu'une régulation de la taille des olugbe humaines (ati l'histoire enseigne que la circonspection s'impose ici) seule réglera nos crises environnementales et sociales. Ce n'est pas juste une question de nombre.

Le consumérisme forme la pierre angulaire de nos sociétés malades. La surconsommation engendre le gaspillage, les idoti, l'extractivisme, ati néocolonialilisme, ati be be lo.

Kini o le ṣe?

 

Il me semble que c'est la multiplicité d'initiatives locales visant l'autonomie et la résilience qui tissera le maillage d'une durabilité globale. Frugalité, permaculture, vie slow, paysannerie, … doivent être conjugués au présent et au futur en s'accordant des particularités culturelles ati géographiques des territoires. Inspirons-nous les uns les autres en echangeant nos solutions, nos idées, nos connaissances.

Et étant donné le thème de ce site web, j'ajouterai : oui, aux valeurs connotées féminines telles la sensibilité, l'empathie, le soin, dans nos transitions sociétales. Mais n'oublions pas que certains hommes ont aussi souffert du déni de ces valeurs sous prétexte de stéréotypes genrés, ni les avancements sur les ibeere d'identité sexuelle ati d'hétéronormativité. Alors, oui, à nous tous qui souhaitons construire un monde plus juste et beau dans le respect mutuel !'

bottom of page